Artritas ir artrozė: kuo skiriasi šios sąnarių būklės paprastais žodžiais

Kuo skiriasi artritas ir artrozė?

Paprasčiausias būdas įsiminti: galūnė „-itas“ medicinoje dažniausiai reiškia uždegimą, o „-ozė“ – ilgai besitęsiantį kitimą. Todėl artritas – tai sąnario uždegimas, o artrozė – laipsniškas sąnario paviršių ir kremzlės nusidėvėjimas.

Abi būklės gali sukelti skausmą ir standumą, todėl iš pojūčių jas atskirti sunku. Žemiau esanti lentelė rodo tipiškus skirtumus, bet ji nėra savidiagnostikos priemonė – realybėje požymiai dažnai persipina.

Kas yra artritas paprastais žodžiais?

Artritas – ne viena liga, o bendras pavadinimas kelioms dešimtims būklių, kurių metu sąnaryje vyksta uždegimas. Uždegimas – tai organizmo atsakas, kuris sąnaryje pasireiškia patinimu, karščiu, skausmu ir sunkesniu judėjimu.

Dažniausiai girdimi šie artrito tipai:

• Reumatoidinis artritas – kai imuninė sistema klaidingai veikia sąnarių dangalą; dažnai pažeidžia plaštakų ir pėdų sąnarius abiejose kūno pusėse.
• Podagra – kai sąnaryje kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai; tipiškai prasideda staigiu stipriu skausmu, dažnai didžiojo kojos piršto sąnaryje.
• Psoriazinis artritas – gali pasireikšti žmonėms, sergantiems psoriaze.
• Reaktyvusis artritas – kartais atsiranda po žarnyno ar šlapimo takų infekcijos.
• Infekcinis artritas – kai į sąnarį patenka infekcija; tai skubios pagalbos situacija.

Kas yra artrozė ir kodėl ji vadinama osteoartritu?

Artrozė – dažniausia sąnarių būklė, kai lygi, slidi kremzlė, dengianti kaulų galus, pamažu plonėja ir praranda elastingumą. Kartu keičiasi ir po ja esantis kaulas, sąnario dangalas bei raiščiai. Sąnarys tampa jautresnis krūviui, gali girgždėti ar traškėti.

Medicininėje literatūroje ir užsienio šaltiniuose artrozė dažnai vadinama osteoartritu. Tai ta pati būklė – būtent dėl šio pavadinimo žmonės ją painioja su artritu. Kartais artrozės metu taip pat būna nedidelis uždegimas, ypač po didesnio krūvio, todėl ribos tarp sąvokų ne visada aiškios.

Dažniausiai artrozė pasireiškia keliuose, klubuose, plaštakų pirštų sąnariuose, nykščio pagrinde ir stuburo sąnariuose. Kelio artrozei skyrėme atskirą puslapį – kelio artrozė paprastais žodžiais.

Kaip artritas ir artrozė jaučiasi kasdien?

Kasdienės situacijos dažnai pasako daugiau nei terminai. Jos padeda aprašyti savo savijautą gydytojui.

Kai labiau primena artrozę

Kelis skauda lipant laiptais žemyn, klubas atsiliepia po ilgo pasivaikščiojimo, o pirštai pavargsta po ilgesnio mezgimo. Ryte reikia kelių minučių „įsivažiuoti“, bet vėliau judėti lengviau. Vakare, po dienos krūvio, sąnarys jaučiamas labiausiai, o pailsėjus nurimsta.

Kai labiau primena artritą

Ryte plaštakos tokios standžios, kad sunku užsisegti sagas ar atsukti dantų pastos tūbelę, ir tai trunka ilgiau nei pusvalandį. Sąnariai patinę, šilti liečiant, dažnai abiejose rankose vienodai. Kartu gali jaustis bendras nuovargis, o kartais – ir pakilusi temperatūra.

Jei atpažįstate save antrajame aprašyme, neatidėliokite vizito pas gydytoją: uždegiminius sąnarių susirgimus svarbu nustatyti kuo anksčiau.

Kodėl diagnozę turi nustatyti gydytojas?

Artritą ir artrozę atskirti gali tik gydytojas, nes iš pojūčių to padaryti neįmanoma. Be to, gali būti ir abi būklės vienu metu. Pradžioje dažniausiai kreipiamasi į šeimos gydytoją, kuris prireikus siunčia pas reumatologą ar ortopedą traumatologą.

Gydytojas išklauso, apžiūri sąnarius ir, jei reikia, paskiria tyrimus:

• kraujo tyrimus, pavyzdžiui, uždegimo rodiklius (CRB, ENG), reumatoidinį faktorių ar šlapimo rūgšties kiekį;
• rentgenogramą, kuri parodo sąnarių tarpus ir kaulų kraštus;
• ultragarsinį tyrimą, kai reikia įvertinti skystį ar sąnario dangalą;
• kartais – sąnario skysčio tyrimą ar magnetinio rezonanso tomografiją.

Kada kreiptis į gydytoją nedelsiant?

Kai kurie požymiai reikalauja greitos pagalbos – tokiais atvejais nereikia laukti, kol „praeis“. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• staigų ir labai stiprų sąnario skausmą;
• paraudusį, karštą, ištinusį sąnarį, ypač kartu su karščiavimu;
• skausmą ir patinimą po traumos ar kritimo;
• sąnarį, kurio negalite pajudinti ar ant kurio negalite atsiremti;
• naktinį skausmą, kuris žadina;
• tirpimą ar silpnumą galūnėje;
• skausmą, kuris per kelias savaites nepraeina ar stiprėja.

Ką galima daryti kasdien sergant artritu ar artroze?

Kasdienė priežiūra nepakeičia gydytojo plano, bet stipriai lemia, kaip jaučiatės tarp vizitų. Dažniausiai rekomenduojami paprasti dalykai:

• Judėkite reguliariai ir saikingai. Vaikščiojimas, plaukimas, dviratis ir lengvi pratimai palaiko judrumą. Paprastas dešimties minučių kompleksas – straipsnyje pratimai sąnariams.
• Dalinkite krūvį. Ilgą darbą skaidykite į dalis, tarp jų darykite pertraukas.
• Prižiūrėkite svorį. Kiekvienas mažesnis kilogramas mažina apkrovą keliams ir klubams.
• Pasirinkite šilumą ar vėsą pagal savijautą. Standžiam sąnariui dažnai maloni šiluma, pavargusiam – vėsa.
• Naudokite pagalbines priemones. Storesnės rankenos, aukštesnė kėdė, patogūs batai taupo sąnarius.
• Valgykite įvairiai ir išsimiegokite. Apie mitybą rašome straipsnyje mityba sąnariams.

Kur šioje priežiūroje tinka vėsinantis gelis?

Išorinis gelis nėra nei artrito, nei artrozės gydymo priemonė. Jo vieta kitur – kasdienėje priežiūroje komfortui, greta gydytojo paskirtos priežiūros. Paraudusį, karštą ir ištinusį sąnarį pirmiausia turėtų apžiūrėti gydytojas.

Daugeliui žmonių patinka tai, ką suteikia trumpas masažas su vėsinančiu geliu: vėsa, gaivus kvapas ir kelios ramios minutės ryte bei vakare. Osteomed Ultra – 50 ml gelis išoriniam naudojimui su sibirinio kėnio ir pipirmėčių aliejais bei magniu. Pardavėjo aprašymu, jis skirtas sąnarių diskomfortui lengvinti ir judrumui palaikyti, o pipirmėtė vėsina ir atpalaiduoja.

Kaip išsirinkti tinkamą išorinę priemonę, paaiškiname gide tepalas nuo sąnarių skausmo. O jei norite susipažinti su geliu artimiau, skaitykite Osteomed Ultra apžvalgą – užsakius konsultantas paskambina patvirtinti, o mokate gavę.